Bulvė kaip mokytoja – edukacija, kurią vaikai tikrai atsimena.
Edukacinės ekskursijos ir pamokos dažnai pasimiršta greitai. Bulvė, kurią vaikas pats nulupo, suformavo ir išvirė — ne.
Edukacija, kurią vaikai prisimena ne todėl, kad „reikėjo", o todėl, kad buvo smagu. Čia visi gauna savo darbo vietą, skutasi bulves, formuoja cepelinus, juokiasi, ragauja ir labai greitai įsitraukia į procesą.
Eduardas sugeba įtraukti net tuos, kurie pradžioje nusprendžia „tik pažiūrėti". Po kelių minučių dirba jau visi.
Per maistą, humorą ir bendrą veiklą vaikai natūraliai mokosi daugiau nei atrodo iš pirmo žvilgsnio — nuo lietuviškos virtuvės tradicijų iki komandinio darbo ir kūrybiškumo.
Ir taip, cepelinai savo rankomis jiems dažniausiai palieka didesnį įspūdį nei dar viena pamoka klasėje.
Parašote ar paskambinate. Aptariame datą, grupės dydį, formatą ir kalbą. Cepelinai laukia.
Ingredientai, įrankiai, prijuostės – viskas sutvarkytas. Jums nereikia nieko. Tik atvykti.
Šefas Eduardas veda per visą procesą. Juokiatės, klystate, bandote. Niekas nesijaudins – išskyrus gal cepeliną.
Valgote tai ką pasigaminote. Ir išsinešate ne tik sotumą – bet istoriją, kurią papasakosite.
Kiekviena misija yra unikali. Parašykite – aptarsime, sukursime, sulipsime.